Kokainas Šveicarijoje yra antroji pagal dažnumą vartojama nelegali medžiaga po kanapių. Pagal paskutinę Šveicarijos sveikatos apklausą (2022 m.) per pastaruosius dvylika mėnesių apie 1 % gyventojų vartojo kokainą. Tai prilygsta beveik 60'000 žmonių. Tačiau įvairūs duomenų šaltiniai, įskaitant nuotekų analizę, rodo, kad tikrasis mastas yra daug didesnis. Nuo 2000-ųjų metų pastebimas nuolatinis vartojimo augimas. Kartu su tuo didėja medžiagos grynumas ir prieinamumas bei kokainu susijusių gydymo atvejų specializuotoje priklausomybės pagalboje ir ligoninėse, su ryškia dinamika nuo maždaug 2015 metų.
Kokaino vartojimas darbo pasaulyje
Kokaino vartojimas neapsiriboja tik sunkiai priklausomų asmenų grupėmis ir žinomais vakarėlių bei savaitgalio vartojimais. Kaip rodo esamų duomenų analizė, nemažas vartojimas vyksta ir savaitės metu. Tyrimai rodo įvairius vartojimo kontekstus. Ypač pastebimos tam tikros profesinės sritys, kuriose kokainas kartais naudojamas funkcionaliai, pavyzdžiui, siekiant padidinti darbingumą, budrumą ar pasitikėjimą savimi. Tai apima gastronomiją, statybų sektorių bei menų ir pramogų sritis. Palankūs veiksniai yra, be kita ko, didelis darbingumo spaudimas, ilgos arba nereguliarios darbo valandos, ryškios grupinės dinamikos bei su darbu susijęs neužtikrintumas.
Didelės visuomenės dalys ir ypač jauni vyrai paveikti
Kokaino vartojimas įsiliejo į dideles visuomenės dalis. Ypač dažnai vartoja vyrai bei jauni suaugusieji nuo 18 iki 34 metų. Didelė dalis vartotojų yra socialiai integruoti, gerai išsilavinę ir dirbantys asmenys. Be proginių vartotojų yra grupė, kuri vartoja reguliariai arba intensyviai ir turi padidėjusią riziką sveikatos ir socialiniams problemoms. Pereinama nuo proginiovos vartojimo iki probleminio vartojimo dažnai vyksta lėtai ir nukentėję asmenys ieško pagalbos tik tada, kai iškyla rimtų asmeninių, socialinių ar profesinių problemų.
Prevencijos metodai: dėmesys darbo kontekstams ir rizikos grupėms
„Kokaino vartojimas Šveicarijoje yra augantis ir daugialypis reiškinys, apimantis tiek laisvalaikio, tiek darbo kontekstus. Efektyvi prevencija turi atsižvelgti į šią realybę ir atrasti naujus būdus“, - pažymi Frank Zobel, Sucht Schweiz pavaduotojas. Yra realu, kad egzistuojančios prevencinės programos iki šiol nepakankamai pasiekia daugelį dirbančių asmenų su pradiniu probleminiu vartojimu. Ataskaitoje pasisakoma už tikslingas priemones rizikinguose darbo kontekstuose. Perspektyvios yra selektyvios bei indikatyvios priemonės, skirtos konkrečiai profesinėms grupėms ir asmenims su ryškiais rizikos požymiais.
Pressekontakt:
Ivo Krizic Projektleiter Forschung ikrizic@suchtschweiz.ch 021 321 29 94
Frank Zobel Co-Leiter Forschungsabteilung fzobel@suchtschweiz.ch 021 321 29 60